atsidobėti

1 atsidóbėti 1. Lkm, Slk, Vj, Rš atsipeikėti, atgauti kvapą, sąmonę: Buvau apslobusi, o kai atsidóbėjau, tai daiktų neberadau Š. Pripylė gerklėn [v]andenio, ir atsidóbėjo Ml. Buvau teip nusgandus, kad negreit atsdóbėjau Ut. 2. atgyti, atsigauti: Palaisčiau šaltu [v]andeniu jurgines – tuoj atsidobėjo Švnč. \ dobėtis; atsidobėti